Kas yra magija? Apie jos istoriją, maginius judėjimus šiandien, prietarų industriją bei kaip nepakliūti į magijos pinkles labai glaustai ir informatyviai rašoma šioje knygelėje.

Apimtis – 32 p.
Formatas – 11,0 x 18,3 cm

Knygos ištrauka: Įva­das. Ma­gi­ja, at­ke­lia­vu­si iš pa­le­o­li­to 1. Ma­gi­ja – su­dė­tin­gas žo­de­ly­tis 2. Kiek yra ma­gi­jos rū­šių? 3. Trum­pa ma­gi­jos is­to­ri­ja 4. Nuo ar­klio pa­sa­gos iki bū­ri­mo (be pa­da­ri­nių) 5. Ma­gi­niai ju­dė­ji­mai šian­dien 6. NSO ir ma­gi­ja 7. Prie­ta­rų in­dustri­ja 8. Krikš­čio­nys ir ma­gi­ja Pa­bai­gos žodis. 10 pa­ta­ri­mų, kad ne­pakliū­tu­me į pin­kles (...) Ma­gi­jos apžavai. Kad ir keis­ta, to­bu­los tech­ni­kos vi­suo­me­nė, pa­sau­lie­tiš­ka ir lais­va Eu­ro­pa – tik­ras bū­rė­jų ir ma­gi­nių ju­dė­ji­mų knibž­dė­ly­nas. Dar la­biau stul­bi­na tai, kad moks­las ir ma­gi­ja, ra­cio­na­lu­mas ir okul­tiz­mas, ku­rie, re­gis, tu­rė­tų ryž­tin­gai neig­ti vie­nas ki­tą, ne­įpras­tai gy­vuo­ja drau­ge to­je pa­čio­je ap­lin­ko­je ir tuo­se pa­čiuo­se žmo­nė­se. Tai­gi nau­jų­jų lai­kų ma­gi­ja me­ta iš­šū­kį, pa­na­šų į nau­jų­jų re­li­gi­jų, tik dar su­dė­tin­ges­nį, ašt­res­nį, pa­vo­jin­ges­nį. Tai iš­šū­kis vi­suo­me­nei ir ypač Baž­ny­čiai. Ma­gi­jos ir ma­gi­nių ju­dė­ji­mų ža­di­na­mas su­si­do­mė­ji­mas nė­ra ne­reikš­min­gas ar ant­ra­ei­lis da­ly­kas, į ku­rį te­rei­kė­tų nu­mo­ti ran­ka. Ži­no­ma, pa­ti ma­gi­ja iš es­mės lai­ky­ti­na ne­rim­tu da­ly­ku. Ta­čiau tas fak­tas, kad daug, per­ne­lyg daug žmo­nių ja ak­lai ti­ki, yra la­bai rim­tas, ir net, ga­li­me tar­ti, dra­ma­tiš­kas. To­dėl apie tai ver­ta dau­giau pa­mąs­ty­ti.  Eti­mo­lo­gi­ja. Ma­gi­ja ki­lo iš žodžio Ma­gi: taip va­din­ta vie­na iš še­šių gen­čių, su­da­riu­sių se­ną me­dų tau­tą. Ši tau­ta, ap­si­gy­ve­nu­si da­bar­ti­nio Ira­no šiau­rė­je, dar 1000 m. pr. Kr. už­ka­ria­vo Ni­ni­vę ir su­kū­rė di­de­lę im­pe­ri­ją, ta­čiau 550 m. pr. Kr. ją nu­ga­lė­jo Ki­ras Di­dy­sis ir ji ta­po per­sų im­pe­ri­jos da­li­mi. O dar vė­liau trys Ry­tų iš­min­čiai (ma­gi) nu­ke­lia­vo iki Bet­lie­jaus... Kas nė­ra ma­gi­ja? Tai rei­kia pa­sa­ky­ti iš kar­to. • Ma­gi­jos veiks­mai ne­tu­ri nie­ko ben­dra su iliu­zio­nis­tų triu­kais mu­gė­se ar te­at­ruo­se, nors jie pa­pras­tai sa­ve va­di­na ma­gais, taip su­kel­da­mi tam tik­rą pai­nia­vą. • Ma­gi­ja yra ri­tu­a­lų at­li­ki­mas, bet ir čia rei­kia bū­ti dė­me­sin­giems: ma­gi­niai ri­tu­a­lai ne­tu­ri nie­ko ben­dra su re­li­gi­niais ri­tu­a­lais ir su pa­čia re­li­gi­ja (vė­liau dar grį­ši­me prie šio klau­si­mo, nes jis yra la­bai svar­bus). Tai kas ji yra? Ma­gi­niai ti­kė­ji­mai re­mia­si įsi­ti­ki­ni­mu, kad žmo­gus tam tik­rais sa­vo veiks­mais ga­li su­da­ry­ti są­ly­gas tik­ro­vei, ku­rio­je gy­ve­na. Pra­plės­da­mi žo­dy­no api­brė­ži­mą, ga­li­me tar­ti: ma­gi­ja yra ri­tu­a­li­nė prak­ti­ka ar­ba ama­tas, ku­ris tu­ri – ar ti­ki­ma, jog tu­ri – sa­vai­mi­nę ga­lią pa­siek­ti no­ri­mą tiks­lą: val­dy­ti ar­ba kon­tro­liuo­ti ku­rį nors tik­ro­vės as­pek­tą ri­tu­a­lo at­li­kė­jo bei jo ben­dri­nin­kų nau­dai ar­ba prie­šu lai­ko­mo as­mens ža­lai (EdR, žodis Ma­gi­ja). Šių tiks­lų sie­kia­ma pa­si­tel­kiant slap­tas gam­tos jė­gas ar­ba su ant­gam­ti­nių esy­bių pa­gal­ba. O ko­kie re­zul­ta­tai? Kar­tais pri­bloškian­tys! Bent jau... prieš daug šimt­me­čių. Me­ta­mor­fo­zių I kny­go­je įkvėp­tasis Apu­lėjas (II a.) ra­šė: „Ma­gi­nė­mis for­mu­lė­mis ga­li­ma pa­keis­ti srau­nių upių tėk­mės kryp­tį, už­šal­dy­ti van­de­ny­ną, at­im­ti dvel­ki­mą iš vė­jo, su­stab­dy­ti sau­lės lai­dą, už­tem­dy­ti mė­nu­lio švy­tė­ji­mą, iš­plėš­ti žvaigž­des iš jų vie­tų, su­trum­pin­ti die­ną ir pra­il­gin­ti iki be­ga­ly­bės nak­tį...“ (SELIGMAN, 1965, 282).  7. Prietarų industrija „Ma­gi­ja yra ver­slas, ku­rio apy­var­ta – svai­gi­nan­tys mi­li­jar­dai... Vi­so­se ša­ly­se dau­gė­ja sek­tų, drau­gi­jų, gru­pių, or­ga­ni­za­ci­jų, ku­rios mo­ki­niams pri­ža­da su­teik­ti ma­gi­nių ga­lių ir su­si­že­ria krū­vas pi­ni­gų. Taip ra­šo kul­tū­ri­nės ant­ro­po­lo­gi­jos do­cen­tė Če­či­li­ja Ga­to Tro­ki, at­li­ku­si moks­li­nį ty­ri­mą, iš­kal­bin­gai pa­va­din­tą „Vel­nio pi­ni­gai“. (…) 10 patarimų, kad nepakliūtume į pinkles 1. Ne­pa­si­ti­kė­ki­te kny­go­mis apie ma­gi­ją. De­vy­nio­se iš de­šim­ties to­kių kny­gų ne­ra­si­te nuo­dug­nios ma­gi­jos reiš­ki­nių ana­li­zės. Be­si­ver­čian­čios šia pre­ky­ba lei­dyk­los ieš­ko skai­ty­to­jų, ku­riems stin­ga kri­ti­nio mąs­ty­mo. 2. Ne­pa­si­ti­kė­ki­te bū­rė­jais, ku­rie tu­ri pa­reng­tus at­sa­ky­mus. Kad ir dėl ko­kios pro­ble­mos – eg­zis­ten­ci­nės ar dva­si­nės – kreip­tu­mė­tės, bū­rė­jai vi­sa­da nu­ro­dys iš­ei­tį iš pa­dė­ties. Vė­liau to­kie at­sa­ky­mai pa­si­ro­do esą tik­rų tik­riau­sias me­las, įgy­tas, be­je, už di­de­lius pi­ni­gus. 3. Pro­duk­tas, ku­ris va­di­na­mas „ma­gi­ja“, pa­si­žy­mi tok­si­nė­mis sa­vy­bė­mis. Var­to­to­jas ne­pa­ti­ria jo­kio ge­ro po­vei­kio, tik pro­to su­maiš­tį. Ge­riau­siu at­ve­ju – pla­ce­bo* efek­tą. 4. Ne­ti­kė­ki­te me­diu­mais. Nė­ra jo­kios dva­sios – va­do­vės, apie ku­rią jie kal­ba. Se­an­sų me­tu vyks­tan­čios keis­te­ny­bės – tai mik­lūs pa­ties me­diu­mo triu­kai. Su­dė­tin­ges­niais at­ve­jais me­diu­mas su­ge­ba su­ža­din­ti pa­są­mo­nės ner­vų bei rau­me­nų me­cha­niz­mus, ku­riuos, be­je, ga­li­ma moks­liš­kai pa­aiš­kin­ti. 5. Nepa­si­kliau­ki­te pa­ra­nor­ma­lio­mis ga­lio­mis. Tie, ku­rie skel­bia­si jų tu­rį, nau­do­ja­si žmo­nių ne­iš­ma­ny­mu ar­ba są­mo­nin­gai ap­gau­di­nė­ja. Eg­zis­tuo­ja tik įvai­rūs pa­są­mo­nės reiš­ki­niai, ku­riuos pa­aiš­ki­na psi­cho­di­na­mi­ka. Ga­lias iš­si­gal­vo­ja įtai­gos pa­veik­ti klien­tai. 6. Nešvais­ty­ki­te pi­ni­gų ta­lis­ma­nams ir amu­le­tams. Tai kles­tin­ti in­dust­ri­ja, skir­ta nai­vuo­liams. Žmo­gus, nu­si­pir­kęs amu­le­tą, dėl sa­vi­tai­gos pa­si­jun­ta ra­mus: kai gy­ve­ni­mas ei­na­si ge­rai, sėk­mę pri­ski­ria amu­le­tui; kai iš­tin­ka bė­dos, sten­gia­si apie jas ne­gal­vo­ti ir į nie­ką ne­si­gi­lin­ti. 7. Ne­pa­si­ti­kė­ki­te ne­dip­lo­muo­tais gy­dy­to­jais ir eks­tra­sen­sais. Pra­no­te­ra­pi­ja (gy­dy­mas ran­ko­mis) yra tuo veiks­min­ges­nė, kuo la­biau li­ga yra psi­cho­so­ma­ti­nio po­bū­džio (tai yra psi­chi­nės kil­mės), o klien­tas lin­kęs į sa­vi­tai­gą. Įma­no­mas iš­gi­ji­mas pri­klau­so nuo mū­sų psi­chi­kos, o ne nuo te­ra­peu­to. 8. Ne­ti­kė­ki­te, jei pra­šo­ma už­mo­kė­ti tik „įsi­ti­ki­nus re­zul­ta­tais“. Pa­vyz­džiui, bū­rė­jas sa­ko: jūs man už­mo­kė­si­te tik ta­da, kai įsi­ti­kin­si­te, jog re­zul­ta­tas pa­siek­tas. Bet pa­rei­ka­lau­ja iš kar­to su­mo­kė­ti mo­kes­tį už pra­di­nę diag­no­zę. O pas­kui žai­džia sta­tis­ti­kos duo­me­ni­mis: ti­kė­ti­na, jog pu­sė iš de­šim­ties at­ve­jų sa­vai­me iš­si­spręs po­zi­ty­viai. Tai­gi 50 proc. klien­tų są­skai­tą bū­ti­nai ap­mo­kės. Be to, pa­si­gir­da­mi apie tai ki­tiems, pa­da­rys ne­mo­ka­mą re­kla­mą. 9. At­sar­giai su at­ei­ties spė­ji­kais. Šie aiškia­re­giai pa­pras­tai pra­na­šau­ja apie įvy­kius, ku­rie nu­tin­ka vi­siems: pa­žįs­ta­mo žmo­gaus mir­tis, sun­ku­mai šei­mo­je, nau­jie­na dar­be. Pra­na­šys­tės tei­sin­gu­mu be­veik ne­abe­jo­ja­ma, jei ji pa­sa­ko­ma ne­apib­rėž­tais, mig­lo­tais ter­mi­nais, ir klien­tas ga­li ją in­ter­pre­tuo­ti taip, kaip jam pri­im­ti­niau­sia. 10. Bent jau pa­rei­ka­lau­ki­te są­skai­tos kvi­to. Su pa­da­ri­niais. Pir­ma, bū­rė­jas bus pri­vers­tas mo­kė­ti vals­ty­bi­nius mo­kes­čius. An­tra, jūs vi­suo­met ga­lė­si­te pra­neš­ti apie jo ap­ga­vys­tes, jei pa­si­ro­dys, kad ne­ga­vo­te to, kas jums bu­vo pri­ža­dė­ta. Štai ką šiuo klau­si­mu pa­ta­ria ad­vo­ka­tas: „Svar­biau­sia, ne­mo­kė­ki­te gry­nai­siais; tin­ka če­kių kny­ge­lės, kre­di­ti­nės kor­te­lės ar ki­tos ap­mo­kė­ji­mo for­mos, ku­rios jums pa­lik­tų įro­dy­mą. Ta­da jūs ga­lė­si­te sa­vo pi­ni­gus at­gau­ti. Su pa­lū­ka­no­mis“.

Knygų sąrašas