„Sveika, Marija, malonės pilnoji“ – taip prasideda malda, kurios išmokstame vaikystėje, kurią pirmiausia prisimename užklupus sunkumams, kalbame lūpomis ir širdimi. Pranciškus apmąsto Marijos slėpinį, žodis po žodžio nagrinėdamas maldos „Sveika, Marija“ tekstą. Marija – „tai normalumas, su kuriuo tapatintis galėtų bet kuri pasaulio moteris: ji dirbo, eidavo apsipirkti, padėjo Sūnui, padėjo vyrui“. Vis dėlto ši „normali“ moteris – naujos kūrinijos, naujos Dievo ir žmogaus sandoros pradžia. „Dievas pasveikina moterį, pasveikina ją didžia tiesa: „Pripildžiau tave savo meilės, pripildžiau savęs, ir kaip esi pilna manęs, taip būsi pilna mano Sūnaus, sykiu visų Bažnyčios vaikų.“