Atleidimo kryželis, pagamintas iš alyvmedžio, su virvele, 6 cm.

Atleidimo kryžius yra senovinė katalikų sakramentalija, kurią 1905 m. patvirtino popiežius Pijus X. Jį galima apibūdinti kaip „spyglį šėtonui į šoną“, savo dvasine galia prilygstantį Stebuklingąjam medalikėlui ir šv. Benedikto kryžiui.
Priekyje yra sutrumpintas užrašas INRI - lesus Nazarenus Rex ludaeorum (lotyniškai Jėzus Nazarietis , žydų karalius). Kitoje pusėje, centre, yra Švenčiausiosios Širdies atvaizdas.
Jėzaus Širdies atvaizdas, apsuptas dviejų užrašų, kurių pirmajame parašyta: PATER DIMITTE ILLIS ‚ (Tėve, atleisk jiems). Tai žodžiai, kuriuos Jėzus sušuko per agoniją ant Kalvarijos (Lk 23, 34).
Antrasis užrašas ECCE COR QUOD TANTUM HOMINE DILEXIT (Štai širdis, kuri taip mylėjo žmones). Apatinėje kryžiaus dalyje yra raidė M, uždengta raide A. Tai marijinė monograma, turinti dvejopą reikšmę: „Auspice Maria“, reiškianti Marijos globą, arba „Ave Maria“ - tai žodžiai, kuriuos arkangelas Gabrielius ištarė Dievo Motinai, kai pranešė jai, kad ji taps Išganytojo motina.