Stačiatikių Bažnyčios mokymo apybraižos

Sergejus Bulgakovas (1871 – 1944) yra vienas garsiausių Stačiatikių Bažnyčios sisteminės ideologijos kūrėjų, mąstytojų. Jo veikalai dažnai lyginami su Šv. Tomo Akviniečio darbais Katalikų Bažnyčioje ir K. Barto – Protestantų Bažnyčioje. Tėvo Sergijaus studijos vyko ne „prie stalo“, jas koregavo įvairios gyvenimo peripetijos ir išbandymai. Gal todėl jo mintys traukia, žavi universalumu, turi ekumeninių bruožų.

„Stačiatikybė“ – pirmas S. Bulgakovo veikalas, lietuvių kalba pristatomas Lietuvos skaitytojams. Knygoje aptariami pagrindiniai stačiatikių ekleziologijos doktrinos momentai. Anot autoriaus, norint gyventi tiesoje Dievo akivaizdoje, neįmanoma nepriklausyti Bažnyčiai. Dievas yra tiesa, kuri atsiskleidžia Bažnyčioje. Stačiatikybė yra teisinga tiek, kiek atitinka neregimąją Kristaus Bažnyčią. Tokia nuostata aktuali ir mūsų laikais. Kad ir kokiai konfesijai atstovautų krikščionybė, šiandien ji turi skleisti tiesą, kad įvairių reliatyvizmo ir netikrų vertybių apraiškų akivaizdoje paliudytų pasauliui kelią į Dievą. „Kristaus Bažnyčia tai ne institucija, bet naujas, Šventosios Dvasios skatinamas gyvenimas su Kristumi ir Kristuje.“

„Stačiatikybę“ galima traktuoti kaip įnašą į bendrą tikėjimo kultūrą, nežinančią konfesinių skirtumų. Ji skiriama tiek besidomintiems krikščionybe, tiek ją studijuojantiems ex professio.