Vidinis pokalbis

Kas imasi skaityti Luizos Žak Užrašus, iškart pajus dvasinę jų turinio svarbą ir nepaneigiamą
autentiškumą. Jos „pranešimai be žodžių“ perteikti šnekamąja kalba, griežtai ir ypač glaustai.
Reiklumas mažoms bendro gyvenimo vienuolyne detalėms gali atrodyti išskirtinis, bet Evangelijos
šviesoje akivaizdu, kad kalbama apie seserišką meilę. Po šiais tariamais menkniekiais slypi svertas,
kuris pakelia pasaulį.
Pagrindinė Užrašų tema yra vidinis Viešpaties balso klausymasis. Yra Kristus, tarpininkas tarp
mūsų ir Tėvo, kuris išlieja Šventąją Dvasią sielose ir gyvena mumyse kaip veikiantis Dievo
Išminties žodis; Jis nori ir turi būti girdimas. Krikščionis, kad tai pajėgtų, turi viduje nutilti. Luiza
tai girdėjo prašant ne kartą. Taip pat jai nuolat nurodoma, kad Dievas yra tiek artimajame, tiek
maldoje ir Eucharistijoje, ir kad Jis gali būti išgirstas bei suprastas per mūsų brolių troškimus ir
poreikius.
Ne itin svarbu, kad Luiza suprato balsą skirtingai nei kiti krikščionys; tai žino ir pasako ji pati. Bet
dvasinis intensyvumas, su kokiu šis balsas skamba čia, turi paskatinti mus ištempti ausis ne išorėn,
bet mūsų pačių vidun, kur jis kalba lygiai taip pat.
Iš Hanso Urso von Balthasaro Įžangos